Kuriose savivaldybėse geriausios materialinės gyvenimo sąlygos?

materialinesGeriausias materialinių gyvenimo sąlygų rodiklis 2021 m. tarp visų šalies savivaldybių buvo Vilniaus m., Kauno r. ir Kauno m. savivaldybėse. 2013-2021 m. materialinių gyvenimo sąlygų rodikliai gerėjo visuose savivaldybių klasteriuose, tačiau labiausiai – kaimiškųjų savivaldybių klasteryje.

Vertinant atskiras savivaldybes didžiausią pažangą šioje srityje padarė savivaldybės, užimančios vienas žemiausių vietų šiame sub-indekse, t.y. Šalčininkų r. (55 vieta), Kalvarijos (58 vieta), Radviliškio r. (56 ) ir savivaldybės, pasiekusios aukštesnes sub-indekso pozicijas – Prienų r. (20 vieta) ir Širvintų r. (14 vieta).  

Tokius duomenis atskleidžia naujausias savivaldybių gyvenimo kokybės indeksas (GKI), pateikiamas Finansų ministerijos valdomoje svetainėje Lietuvosfinansai.lt. Naudojantis GKI, galima pamatyti kiekvienos savivaldybės bendrą, atskirų sričių ir rodiklių įvertinimą, savivaldybes palyginti tarpusavyje ar stebėti pokyčius 2013-2021 m. GKI apima šešias sritis, susijusias su gyvenimo kokybe savivaldybėse, iš kurių viena – materialinės gyvenimo sąlygos. 

Materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas 2021 m. 

Materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksui sudaryti buvo pasirinkti 6 pagrindiniai rodikliai, kurie iš esmės ir atspindi materialinių gyvenimo sąlygų skirtumus tarp savivaldybių: vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (Eur); užimtų gyventojų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų (tūkst.); registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis (proc.); gyvenamasis fondas: naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui (m²); asmenų (šeimų), buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų metų pabaigoje; renovuotų daugiabučių dalis.

Pagal bendrą materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksą 2021 m. geriausia situacija buvo Vilniaus m. savivaldybėje, toliau – Kauno r., Kauno m., Vilniaus r. ir Klaipėdos r. savivaldybėse. Vilniaus m. savivaldybė lyderio pozicijas užėmė nuo pat 2013 m.

Žemiausias pozicijas pagal GKI materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksą 2021 m. užėmė Lazdijų r., Zarasų r., Kalvarijos, Vilkaviškio r. ir Radviliškio r. savivaldybės.

Savivaldybių reitingai pagal atskirus materialinio gyvenimo sąlygų rodiklius 2013 m. ir 2021 m. 

Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis 2021 m. didžiausias buvo Vilniaus m. (1139 Eur), Kauno m. (1046 Eur), Klaipėdos m. (1009 Eur), Kėdainių r. (969 Eur) ir Kauno r. (981 Eur) savivaldybėse, mažiausias – Zarasų r. (720 Eur), Lazdijų r. (749 Eur), Varėnos r. (751 Eur), Ignalinos r. (758 Eur) ir Skuodo r. (761 Eur) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2021m. matyti, kad vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse, tik skyrėsi augimo mastai: labiausiai augo Neringos (2,2 karto, t.y. nuo 394 iki 885 Eur), Kauno r. (2,19 karto, t.y. nuo 448 iki 981 Eur) ir Trakų r. (2,17 karto, t.y. nuo 446 iki 969 Eur), mažiausiai – Visagino (1,96 karto, t.y. nuo 367 iki 720 Eur), Kazlų Rūdos (1,75 karto, t.y. nuo 495 iki 864 Eur) ir Elektrėnų (1,78 karto, t.y. nuo 518 iki 920 Eur) savivaldybėse. 2020-2021 m. didžiausias rodiklio augimas fiksuotas Neringos (14,8 proc., t.y. nuo 771 iki 885 Eur), Širvintų r. (12,3 proc., t.y. nuo 778 iki 874 Eur) ir Palangos m. (12,1 proc., t.y. nuo 709 iki 794 Eur) savivaldybėse.

Užimtų gyventojų dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų 2021 m. didžiausia buvo Vilniaus m. (0,93), Elektrėnų (0,91), Birštono (0,9), Klaipėdos r. (0,9) ir Druskininkų (0,88) savivaldybėse, mažiausia – Neringos (0,5), Anykščių r. (0,58), Zarasų r. (0,58), Ukmergės r. (0,59) ir Švenčionių r. (0,61) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2021m. matyti, kad rodiklio reikšmė labiausiai išaugo Širvintų r. (58 proc., t.y nuo 0,5 iki 0,79), Rietavo (46,8 proc., t.y. nuo 0,55 iki 0,81) ir Prienų r. (46,5 proc., t.y. nuo 0,47 iki 0,69) savivaldybėse, o sumažėjo tokiose savivaldybėse kaip Neringos (45 proc., t.y. nuo 0,92 iki 0,5), Zarasų r. (23,8 proc., t.y. nuo 0,76 iki 0,58) ir Visagino (15 proc., t.y. nuo 0,78 iki 0,67). Ženklus rodiklio augimas 2020-2021 m. fiksuotas Elektrėnų (41 proc., t.y. nuo 0,64 iki 0,91), Rietavo (29,2 proc., t.y. nuo 0,63 iki 0,81) ir Širvintų r. (25,5 proc., t.y nuo 0,63 iki 0,79) savivaldybėse, o sumažėjimas – Neringos (26 proc., t.y. nuo 0,68 iki 0,5) savivaldybėje.

Registruotų bedarbių ir darbingo amžiaus gyventojų santykis 2021 m. didžiausias buvo Lazdijų r. (0,22), Ignalinos r. (0,19), Kalvarijos (0,18), Vilkaviškio r. (0,18) ir Zarasų r. (0,18), mažiausias – Birštono (0.1), Klaipėdos r. (0,08), Kretingos r. (0,1), Neringos (0,07) ir Šiaulių m. (0,1) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmės pokytį nuo 2013 m. iki 2021 m. matyti, kad rodiklio reikšmė labiausiai išaugo šiose savivaldybėse – Trakų r. (70,3 proc., t.y. nuo 0,074 iki 0,126), Šilalės r. (56,8 proc., t.y. nuo 0,088 iki 0,138) ir Vilniaus m. (44,4 proc., t.y. nuo 0,081 iki 0,117), sumažėjo – Alytaus r. (28,3 proc., t.y. nuo 0,187 iki 0,134), Skuodo r. (27,3 proc., t.y. nuo 0,15 iki 0,109) ir Mažeikių r. (14,2 proc., t.y. nuo 0,162 iki 0,139). Ženklus rodiklio augimas 2020-2021 m. fiksuotas Neringos (30 proc., t.y. nuo 0,05 iki 0,065), Druskininkų (16,4 proc., t.y. nuo 0,14 iki 0,136) ir Trakų r. (14,5 proc., t.y. nuo 0,11 iki 0,126) savivaldybėse, didžiausias sumažėjimas – Ukmergės r. (9 proc., t.y. nuo 0,166 iki 0,151) savivaldybėje.

Naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui, 2021 m. didžiausias buvo Ignalinos r. (56,2), Palangos m. (55), Alytaus r. (53,3), Molėtų r. (53,3) ir Vilniaus r. (51,4) savivaldybėse, mažiausias – Neringos (27,7), Klaipėdos m. (31,1), Alytaus m. (31,2), Panevėžio m. (31,7) ir Šiaulių m. (31,8) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmes nuo 2013 m. iki 2021 m. matyti, kad beveik visose savivaldybėse fiksuotas rodiklio augimas. Didžiausias rodiklio reikšmės augimas buvo Klaipėdos r. (57,5 proc., t.y. nuo 30,6 iki 48,2), Vilniaus r. (47,7 proc., t.y. nuo 34,8 iki 51,4) ir Kauno r. (35 proc., t.y. nuo 36,6 iki 49,4) savivaldybėse, ir tik  Neringos savivaldybėje buvo fiksuotas rodiklio sumažėjimas (19,7 proc., t.y. nuo 34,5 iki 27,7). 2020-2021 m. didžiausias augimas buvo fiksuotas Klaipėdos r. (10,3 proc., t.y. nuo 43,7 iki 48,2), Vilniaus r. (8,2 proc., t.y. nuo 47,5 iki 51,4) ir Kauno r. (6,2 proc., t.y. nuo 46,5 iki 49,4) savivaldybėse, rodiklio sumažėjimas – Neringos (6,7 proc., t.y. nuo 29,7 iki 27,7), Visagino (6,5 proc., t.y. nuo 35,5 iki 33,2) ir Alytaus m. (4,9 proc., t.y. nuo 32,8 iki 31,2) savivaldybėse.

Asmenų, buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius tenkantis 1 tūkst. gyventojų metų, pabaigoje 2021 m. didžiausias buvo Varėnos r. (19,5), Visagino (18,6), Molėtų r. (16,6), Rietavo (15,6) ir Kaišiadorių r. (14,1) savivaldybėse, mažiausias – Klaipėdos r. (2,46), Kauno m. (2,78), Jurbarko r. (2,96), Skuodo r. (3,2) ir Ukmergės r. (3,2) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmes nuo 2013 m. iki 2021 m. matyti, kad didžiausias rodiklio augimas buvo Visagino (65,4 proc., t.y. nuo 11,2 iki 18,6), Rietavo (63,4 proc., t.y. nuo 9,6 iki 15,6) ir Kazlų Rūdos (52,3 proc., t.y. nuo 6,6 iki 10,1), didžiausias rodiklio sumažėjimas - Kauno m. (77,3 proc., t.y. nuo 12,2 iki 2,78), Neringos (71,6 proc., t.y. nuo 43,2 iki 12,3) ir Klaipėdos m. (64,6 proc., t.y. nuo 15,97 iki 5,66). 2020-2021 m. ženklus augimas buvo fiksuotas Akmenės r. (109 proc., t.y. nuo 3,36 iki 7), Ukmergės r. (99,4 proc., t.y. nuo 1,6 iki 3,2) ir Visagino (74,8 proc., t.y. nuo 10,6 iki 18,6) savivaldybėse, didžiausias sumažėjimas – Radviliškio r. (20,2 proc., t.y. nuo 8,4 iki 6,7), Klaipėdos r. (18,6 proc., t.y. nuo 3 iki 2,46) ir Kalvarijos (17,9 proc., t.y. nuo 11,3 iki 9,3) savivaldybėse.

Renovuotų daugiabučių dalis 2021 m. didžiausia buvo Prienų r. (0,6), Ignalinos r. (0,52), Birštono (0,52), Molėtų r. (0,44) ir Jonavos r. (0,37), mažiausia – Neringos (0), Pagėgių (0), Visagino (0,019), Vilniaus r. (0,033)  ir Rokiškio r. (0,033) savivaldybėse. Analizuojant rodiklio reikšmes nuo 2013 m. iki 2021 m. matyti, kad ypač ženklus, keliasdešimt kartų, rodiklio augimas buvo nustatytas net daugiau nei dešimtyje savivaldybių – Ignalinos r., Alytaus m., Kretingos r., Kauno m., Kupiškio r., Molėtų r., Palangos m., Panevėžio m., Plungės r. Šiaulių r., Tauragės r., Ukmergės r. ir Vilniaus m., o rodiklio mažėjimas nebuvo fiksuotas nei vienoje savivaldybėje. Pagal rodiklio augimą 2020-2021 m. išsiskyrė tokios savivaldybės kaip Kalvarijos (2,4 karto, t.y. nuo 0,034 iki 0,083), Kaišiadorių r. (78,8 proc., t.y. nuo 0,029 iki 0,052) ir Širvintų r. (71,3 proc., t.y. nuo 0,044 iki 0,075).

Materialinių gyvenimo sąlygų sub-indekso pokytis 2013-2021 m.

Materialinių gyvenimo sąlygų sub-indeksas nuo 2013 iki 2021 m. išaugo 138 proc. Sub-indekso rodiklio augimas fiksuotas visuose savivaldybių klasteriuose, didžiausias – kaimiškųjų savivaldybių (147,5 proc.), toliau rikiuojasi kurortų (133,5 proc.), kitų savivaldybių (132,3 proc.) ir didžiųjų miestų (106 proc.).

Vertinant atskiras savivaldybes, didžiausią pažangą šioje srityje 2013-2021 m. padarė Šalčininkų r. (236,5 proc.), Kalvarijos (224 proc.), Radviliškio r. (221 proc.), Prienų r. (215,5 proc.) ir Širvintų r. (209,5 proc.) savivaldybės. Didžiausią materialinių gyvenimo sąlygų sub-indekso augimą savivaldybėse, kuriose fiksuotas rodiklio augimas, lėmė per laikotarpį ženkliai išaugęs vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, išaugęs naudingas plotas, tenkantis vienam gyventojui, sumažėjęs asmenų, buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius, išaugusi renovuotų daugiabučių dalis, sumažėjęs asmenų, buvusių sąrašuose socialiniam būstui nuomoti, skaičius.

Nuo 2013 iki 2021 m. mažiausias materialinių gyvenimo sąlygų rodiklių augimas fiksuotas Visagino (49 proc.), Kazlų Rūdos (62 proc.), Klaipėdos m. (87 proc.),  Kėdainių r. (94 proc.) ir Utenos r. (97 proc.) savivaldybėse.

Papildoma informacija: 

  • GKI pirmą kartą viešai pristatytas 2021 m. lapkritį.
  • GKI sudarytas iš 41 rodiklio 6 srityse: materialinės gyvenimo sąlygos; gyventojų verslumas ir verslo konkurencingumas; sveikatos paslaugos; švietimo paslaugos; demografija, pilietinis ir visuomeninis aktyvumas; viešoji infrastruktūra, gyvenamosios aplinkos kokybė ir saugumas. 
  • Savivaldybių GKI sudarytas siekiant įvertinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp šalies savivaldybių. Tokio išsamaus įrankio, kuris leistų palyginti bet kurią savivaldybę su kitomis panašiomis, apskrities ar tiesiog visomis 60 Lietuvos savivaldybėmis šešiose srityse ir matyti pokyčius, Lietuva iki šiol neturėjo.  
  • Tikimasi, kad indeksas prisidės prie duomenimis grįstų sprendimų priėmimo viešajame sektoriuje bei atskirties tarp savivaldybių mažinimo. Taip pat – kad naudojant GKI rodiklius ir kiti socialiniai partneriai, akademinės institucijos, įstaigos bei organizacijas aktyviau įsitrauks į viešojo valdymo problemų sprendimus. 

Finansų ministerijos nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode