Praėjusio savaitgalio neramumai Rusijoje rodo, kad panašaus masto ir didesnių iššūkių galima laukti ir ateityje, sako Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda.
„Praėjusio savaitgalio įvykiai Rusijoje pademonstravo Kremliaus režimo nestabilumą. Panašaus masto ar net didesnių iššūkių galima laukti ir ateityje“, – pirmadienį Prezidentūroje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Jis kalbėjo po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Šis savo ruožtu teigė, kad neramumai Rusijoje, kai privati karinė grupuotė „Wagner“ pagrasino nuversti karinę šalies vadovybę, parodė, kokią strateginę klaidą padarė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Savaitgalio įvykiai Rusijoje yra jų vidinis reikalas, tačiau tai rodo, kokią strateginę klaidą padarė prezidentas V. Putinas, kuomet aneksavo Krymą ir pradėjo karą prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot G. Nausėdos, įvykiai Rusijoje gali turėti įtakos Lietuvos ir regiono saugumo situacijai.
„Papildomu veiksniu gali tapti „Wagner“ grupuotės įsitvirtinimas Baltarusijoje“, – teigė jis.
Neramumai Rusijoje prasidėjo penktadienį, privačiai karinei grupuotei „Wagner“ paskelbus, kad šalies kariuomenės vadovybė įsakė apšaudyti jų pozicijas.
Netrukus „Wagner“ užėmė karines bazes pietiniame Rusijos Rostovo prie Dono mieste ir pagrasino žygiu į Maskvą nuversti šalies karinę vadovybę.
Vis dėlto po derybų šeštadienio vakarą „Wagner“ vadeiva Jevgenijus Prigožinas paskelbė atsitraukiantis, jo pajėgos paliko užimtas pozicijas.
Kremlius pranešė, kad J. Prigožinas išvyks į Baltarusiją, o teisėsaugos tyrimas jo atžvilgiu bus nutrauktas.
Pasiruošimas NATO viršūnių susitikimui
Prezidentas pabrėžė, kad dabartiniame geopolitiniame fone liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime sąjungininkai „agresorės pašonėje pademonstruos vienybę ir turės priimti sprendimus, užtikrinančius kiekvieno Aljanso centimetro saugumą ir gynybą“.
„Efektyvus atgrasymas ir priešakinė gynyba – visiškas mūsų prioritetas“, – kalbėdamas apie susitikimo tikslus pažymėjo G. Nausėda.
Tarp svarbiausių susitikimo sprendimų J. Stoltenbergas nurodė spendimų, priartinančių Ukrainą prie NATO, priėmimą, naujus regioninius gynybos planus, oro gynybą, Suomijos ir Švedijos narystę Aljanse, įsipareigojimą didinti gynybos finansavimą iki mažiausiai 2 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Kai po dviejų savaičių susitiks sąjungininkų lyderiai, priimsime sprendimus, kaip spręsti per pastaruosius dešimtmečius sudėtingiausią saugumo situaciją“, – sakė NATO vadovas.
„Rusijai tęsiant puolimą, dar svarbiau toliau remti Ukrainą. Ukraina pradėjo kontrpuolimą, siekdama susigrąžinti okupuotas žemes, ir kuo daugiau žemių ji sugebės išlaisvinti, tuo stipresnės bus jos rankos prie derybų stalo“, – pažymėjo jis.
Lietuvos vadovas savo ruožtu tvirtino, kad susitikime privalu aiškiai pasakyti, jog Ukraina taps NATO nare, kaip įmanoma greičiau.
„Privalome rasti sprendimus, kaip priartinti Ukrainą prie narystės NATO ir sutarti aiškų kelią, vedantį link narystės“, – kalbėjo prezidentas.
G. Nausėda pirmadienį už ypatingus nuopelnus stiprinant Lietuvos, Baltijos regiono ir NATO rytinio flango saugumą bei gynybą, už asmeninį indėlį puoselėjant transatlantinį ryšį J. Stoltenbergui įteikė vieną aukščiausių Lietuvos valstybės apdovanojimų – Vyčio kryžiaus ordino Didįjį kryžių.
Pratybos „Grifonų audra“
Abu vadovai po spaudos konferencijos išvyko į Švenčionių rajone esančią Pabradę, kur stebės dvišales Lietuvos ir Vokietijos karių pratybas „Grifonų audra“. Prie jų prisidės ir į Lietuvą pirmadienį atvykęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) bei Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Pasak J. Stoltenbergo, pratybos parodys, jog „NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą“.
Į Pabradėje vykstančius mokymus atvyko vokiečių batalionas su paramos elementais, čia vokiečių kariai treniruojasi su lietuviais, iš viso pratybose dalyvauja apie 1,2 tūkst. karių.
Mokymuose dalyvaujantys Vokietijos kariai yra iš Lietuvai priskirtos brigados, dėl kurios nuolatinio dislokavimo Lietuvoje šalių politikai nesutaria.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvos ir Vokietijos vadovai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai, taip pademonstruodami sąjungininkų vienybę ir pasiryžimą „ginti kiekvieną NATO centimetrą“.
Vis dėlto vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos kiek skiriasi – Vilnius siekia, jog šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas mano, kad dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nėra, o Lietuvoje dislokuotas tik minėtasis vieneto štabas.
Autoriai: Greta Zulonaitė, Paulius Perminas
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
