Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje turi tartis ne dėl Ukrainos apginklavimo, o dėl politinių įsipareigojimų, Kyjivui siekiant narystės Aljanse.
Taip jis kalbėjo Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) pareiškus, kad Vilniaus viršūnių susitikime dėmesį derėtų sutelkti „į tai, kas dabar yra absoliutus prioritetas – į Ukrainos kovinės galios didinimą“.
„NATO kol kas nerado bendro sutarimo per daugiau nei metus trunkantį karą, kaip aprūpinti Ukrainą ginklais. Rado arba ES per Europos taikos programą, arba dvišaliu būdu valstybės remia“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė G. Landsbergis.
„Taip kad diskusijos dėl Ukrainos rėmimo ginklais NATO formate nebus. Galbūt kažkokie kitokie įsipareigojimai galimi, bet aš kol kas tokių nematau, todėl viena pagrindinių diskusijų yra politinis takelis, kitaip tariant, ką politiškai NATO gali įsipareigoti Ukrainai“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Kol kas yra daug kalbų apie vienybę, bet akivaizdu, kad nuomonės išsiskiria“, – pridūrė jis.
G. Landsbergis pabrėžė, kad Lietuva ir dalis kitų rytų flango valstybių mano, jog NATO narystė gali užtikrinti ilgalaikę taiką Ukrainoje.
„Apie tai turime kalbėti ir numatyti takelį į priekį, kaip mes tai pasieksime“, – sakė diplomatijos vadovas.
Šiuo metu nuomonės Aljanse dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.
Didžiosios sąjungininkės mano, kad besitęsiant karui nėra galimybių Kyjivo pakviesti į Aljansą, be to – šis turi atitikti visus potencialiai kandidatei keliamus reikalavimus. Dėl šios priežasties linkstama prie praktinės paramos skyrimo.
„Dabar diskusija yra persikėlusi į Briuselį, ji dabar vyksta nebe tarp sostinių“, – sakė G. Landsbergis.
NATO šią savaitę parengė pirmąjį Vilniaus viršūnių susitikimo deklaracijos juodraštį, Aljanso šalys pradėjo derybas dėl galutinio dokumento teksto.
Išlaidos gynybai
Savo kalboje O. Scholzas taip pat pareiškė, kad Vokietija kitąmet pasieks NATO nustatytą 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybos reikmėms tikslą.
Pastaraisiais metais Vokietijos išlaidos gynybai siekė apie 1,5 proc. BVP, tačiau Rusijos karas Ukrainoje paskatino Berlyną iš esmės keisti saugumo ir gynybos politiką.
G. Landsbergis vylėsi, kad šis Berlyno žingsnis paskatins šiuo pavyzdžiu sekti ir kitas Aljanso nares.
„Ar gali būti, kad tas pastūmės ir kitas? Vilties turiu, bet garantuoti negaliu“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Bet kuriuo atveju, tai yra stiprus signalas“, – pridūrė jis.
Liepą vyksiančiame viršūnių susitikime NATO lyderiai tikisi sutarti visiems Aljanso nariams 2 proc. BVP nustatyti kaip apatinę išlaidų gynybai ribą. Vis dėlto, kai kurios narės, pavyzdžiui, Kanada, tokią idėją vertina skeptiškai.
Paklaustas, ar Berlyno įsipareigojimas didinti finansavimą gynybai gali turėti įtakos gausesniam vokiečių pajėgų buvimui Lietuvoje, G. Landsbergis teigė, kad sprendimas dėl didesnio finansavimo „leidžia partneriams suprasti, kad įsipareigojimai yra rimti“.
„Tikimės, kad Lietuvai duoti įsipareigojimai bus išpildyti“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai priėmė bendrą komunikatą dėl vokiečių brigados priskyrimo Lietuvai.
Vilnius siekia, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, tačiau kol kas galutinio sutarimo tarp šalių šiuo klausimu nėra – Lietuvoje dislokuotas tik vieneto štabas.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
