Svarbiausi penktadienio įvykiai

BNS pateikia svarbiausių penktadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Įtampa JAV. Donaldas Trumpas paskelbė nuosaikaus tono vaizdo kreipimąsi, kuriame pažadėjo sklandžiai perduoti valdžią Joe Bidenui. „Nauja administracija bus inauguruota sausio 20 dieną. Dabar sutelkiu dėmesį sklandaus, tvarkingo valdžios perdavimo užtikrinimui. Šiai akimirkai reikia gijimo ir susitaikymo“, – sakė D. Trumpas. Policija pranešė, kad nuo sužalojimų, patirtų per susirėmimus su Kapitolijų šturmavusiais D. Trumpo rėmėjais, mirė policijos pareigūnas.

Koronaviruso situacija:

* Lietuvoje nustatyti 1993 nauji COVID-19 atvejai, mirė 28 žmonės. Pastarąją savaitę per parą vidutiniškai nustatoma maždaug po 2 tūkst. naujų atvejų – tai trečdaliu mažiau nei Kalėdų išvakarėse. Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 2390 COVID-19 pacientų, 195 iš jų – reanimacijoje. Toliau registruojami nauji atvejai koronaviruso židiniuose globos įstaigose.

* Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vadovą Robertą Petraitį paragino trauktis iš pareigų. R. Petraičio atsakymo ministras žada laukti iki pirmadienio, pats R. Petraitis situacijos nekomentuoja. 

* Europos vaistų agentūra pranešė, kad jau sausio pabaigoje – gerokai anksčiau nei planuota – gali priimti sprendimą dėl leidimo naudoti britų įmonės „AstraZeneca“ kartu su Oksfordo universitetu sukurtą vakciną nuo koronaviruso. Tai būtų trečioji ES patvirtinta vakcina.

* Vokietijos kompanija „BioNTech“ paskelbė preliminarius tyrimo rezultatus, kad jos ir „Pfizer“ sukurta vakcina veikia prieš koronaviruso atmainas, nustatytas Didžiojoje Britanijoje ir Pietų Afrikoje.

* Europos vaistų agentūra leido medikams iš kiekvieno „BioNTech/Pfizer“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso buteliuko paimti šešias preparato dozes. Kai kurių Europos šalių medikai tai darydavo ir anksčiau, bet Lietuvoje, laikantis nustatytų reikalavimų, buvo imamos penkios dozės. Opozicija sako, kad dėl valdžios neryžtingumo buvo prarasta labai reikalingos vakcinos. 

* Europos Komisija pranešė, kad susitarė su „BioNTech/Pfizer“ dėl galimybės įsigyti dar 300 mln. vakcinų. Tai sudarytų sąlygas nusipirkti iš viso iki 600 mln. dozių. Papildomos dozės bus pradėtos tiekti antrąjį metų ketvirtį.

* Europos Sąjungos lyderiai sausio 21 dieną surengs videokonfernciją aparti, kaip geriau koordinuoti kovą su pandemija, pranešė Briuselis. 

* Švedijos parlamentas priėmė pandemijos įstatymą, suteikiantį vyriausybei naujų įgaliojimų stabdyti COVID-19 plitimą šalyje, kur iki šiol būdavo kliaujamasi daugiausia neprivalomomis rekomendacijomis. Sekmadienį įsigaliosiantis naujasis įstatymas leis vyriausybei uždaryti įmones, parduotuves, sustabdyti viešąjį transportą, Vyriausybė taip pat galės riboti žmonių skaičių tam tikrose viešose vietose, už naujų suvaržymų pažeidimus galės būti skiriamos baudos. Maždaug 10 mln. gyventojų turinčioje Švedijoje nuo koronaviruso mirė daugiau kaip 9200 žmonių.

* Kinija izoliavo du miestus, esančius į pietus nuo sostinės Pekino – nutraukti transporto ryšiai, 18 mln. gyventojų uždrausta palikti teritoriją. Taip bandoma pažaboti didžiausią koronaviruso protrūkį pastarąjį pusmetį. 

Egzaminų pakeitimai. Nacionalinė švietimo agentūra pasiūlė šiemet keisti brandos egzaminų organizavimo tvarką. Ketinama atsisakyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos. Ankstesniais metais ji būdavo organizuojama nuo vasario mėnesio, tik ją išlaikiusieji galėdavo laikyti lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Taip pat svarstoma užsienio kalbos  valstybinių brandos egzaminų kalbėjimo dalį vykdyti nuotoliniu būdu. Sprendimą ministerija žada priimti iki kovo 1 dienos. 

Kaltinimai šnipinėjimu. Teisėsauga pranešė perdavusi teismui šnipinėjimo Rusijai bylą. Du tarpusavyje nepažįstami Lietuvos piliečiai kaltinami rinkę informaciją ir teikę ją Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnui. Kaltinamiesiems jis prisistatė išgalvota Petro ir Piotro tapatybe, puikiai kalbėjo lietuviškai. Abu įtariamieji sulaikyti pernai kovą, jiems taikomos su laisvės atėmimu nesusijusios kardomosios priemonės.

Mokesčių lengvatos. Prezidentas Gitanas Nausėda ir finansų ministrė Gintarė Skaistė aptarė galimybę peržiūrėti mokesčių lengvatas. Ministrė pranešė, kad Vyriausybė planuoja suburti ekspertų darbo grupę, kuri savo veiklą pradės pavasarį, o atskiri pasiūlymai gali būti priimti dar Seimo pavasario sesijoje. Prezidentas sako, kad šiuo metu pajamų mokesčiai per daug priklauso nuo veiklos formos ir per mažai – nuo pajamų dydžio.

Pasiūlymas Baltarusijai. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pasiūlė Baltarusijos opozicijos lyderei Sviatlanai Cichanouskajai, kad jos suburta Koordinacinė taryba steigtų informacinį biurą, kuris galėtų gauti Lietuvos Vyriausybės pripažinimą. Ministro teigimu, tokio pobūdžio baltarusių atstovybė galėtų turėti panašų statusą kaip Lietuvos informacijos biurai, kurie veikė užsienyje sovietų okupacijos metais iki oficialaus šalies pripažinimo. 

Kritika aplinkosaugininkams. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė panaikinsiantis Aplinkos apsaugos departamento  vadovų patarėjų pareigybes bei mažinsiantis komunikacijos skyrių. Ministras teigė, kad patarėjų etatai yra brangūs, o įstaigai nepavyksta pritraukti eiliniais inspektoriais galinčių dirbti žmonių. Nuo pernai rugpjūčio departamentui vadovaujanti Olga Vėbrienė išplatino viešą laišką, kuriame išreiškė nerimą dėl noro mažinti etatus bei teigė patirianti spaudimą.

Klimato atšilimas. Europos Sąjungos klimato stebėsenos tarnyba pranešė, kad 2020-ieji prilygo 2016-iesiems kaip šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją. Mokslininkai sako, kad dėl sparčios klimato kaitos pasaulyje daugėja sausrų, karščio bangų, potvynius keliančių liūčių ir didžiulių audrų. 

Išpuolis Kamerūne. Per „Boko Haram“ džihadistų grupuotės išpuolį Kamerūne žuvo 13 civilių, tarp aukų yra aštuoni vaikai. Ataką surengė savižudė sprogdintoja. Kamerūnas yra įsikūręs pietvakarių Afrikoje. „Boko Haram“ aktyviai veikia kaimyninėje Nigerijoje. 

Musoniniai lietūs. Malaizijoje musoninės liūtys nusinešė šešių žmonių gyvybes, dar beveik 50 tūkst. reikėjo evakuotis. Dėl liūčių kilę potvyniai yra didžiausi per pusę amžiaus.

Autoriai: Austėja Masiokaitė-Liubinienė, Vaidotas Beniušis

BNS nuotrauka

Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode