Lietuvos žvalgyba antradienį perspėjo, kad šalyje vis aktyviau veikia Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.
Kinijos šnipinėjimą grėsme nacionaliniam saugumui Lietuvos tarnybos įvardijo pirmą kartą. Kasmetinę ataskaitą paskelbė dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.
„Kinijos žvalgybos tarnybų keliama rizika pasiekė tą ribą, kai apie jas turi būti informuota ir mūsų visuomenė“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis.
Jis patvirtino, jog buvo fiksuota konkrečių verbavimo atvejų.
„Sunerimti reikėtų, jei asmuo kviečiamas į Kiniją, jam apmokama kelionė, mokymai ir kitos išlaidos, organizuojamos pramogos, siūlomas papildomas uždarbis už konsultavimą, skatinama įsidarbinti Lietuvos užsienio ir saugumo politiką įgyvendinančiose ar ES ir NATO institucijose“, – pažymėjo D. Jauniškis.
Anot VSD vadovo, Kiniją Lietuvoje labiausiai domina susisiekimo ir energetikos sektoriai.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad „augant Kinijos ekonominėms ir politinėms ambicijoms Vakaruose, agresyvėja Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje“.
Anot ataskaitos, Lietuvoje veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Valstybės saugumo ministerija ir Karinės žvalgybos direktoratas.
Kinijos žvalgyba siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu, rašoma ataskaitoje.
Anot Lietuvos institucijų, Kinijos žvalgybą taip pat domina Lietuvos vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus.
„Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba gali siekti gauti neviešos ir įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma dokumente.
Ataskaitoje teigiama, kad Kinijos žvalgyba ieško jiems tinkamų taikinių – sprendimų priėmimo galią turinčių asmenų, taip pat kitų asmenų, simpatizuojančių Kinijai ir turinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti dovanomis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus.
„Per Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojami“, – rašoma grėsmių vertinime.
Lietuvos institucijos prognozuoja, kad ilgalaikėje perspektyvoje Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.
Kaip ir ankstesniais metais, 2019 metų ataskaitoje daugiausia kalbama apie Rusijos ir Baltarusijos vykdomą šnipinėjimą.
Kinija yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika po Jungtinių Valstijų. Lietuvos ir Kinijos dvišaliai ryšiai nėra labai intensyvūs, šiuo metu daugiausia diskutuojama dėl galimų kinų investicijų į Klaipėdos uostą.
Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje ir kitose šalyse taip pat diskutuojama apie Kinijos telekomunikacijos milžinės „Huawei“ galimus ryšius su Kinijos žvalgyba. Lietuvos žvalgybų ataskaitoje ši įmonė nėra minima.
Autorius: Vaidotas Beniušis
Vilnius, vasario 5 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
