Ministerija siūlo prievolę vairuotojams praleisti į perėją ketinančius žengti pėsčiuosius

 

Susisiekimo ministerija trečiadienį pranešė siūlanti griežtinti kelių eismo taisykles, kad vairuotojai privalėtų praleisti į nereguliuojamąją pėsčiųjų perėją dar tik ketinančius žengti ar prie kelio stovinčius pėsčiuosius.

Dabar Kelių eismo taisyklės (KET) reikalauja praleisti į perėją jau įžengusį pėstįjį. 

Anot ministerijos, nauja tvarka leistų vairuotojams anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.

Ji taip pat pasiūlė KET nustatyti, kad vairuotojui būtų draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.

Be šių priemonių, siūloma papildyti taisykles pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų, kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

Dviratininkų saugai gerinti ministerija siūlo KET nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 kilometrų per valandą greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.

„Eismo saugos situacija Lietuvoje nėra gera. Ypač kelia nerimą vis dar didelis keliuose ir gatvėse nukenčiančių pėsčiųjų skaičius. Pagal gerąją Europos valstybių praktiką tobulindami Kelių eismo taisykles, siekiame sumažinti riziką ir padėti pėstiesiems bei dviratininkams saugiau jaustis kelyje“, – pranešime cituojamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) šalyse pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose.

Lietuvoje, statistikos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį žuvo 34 pėstieji, tai yra 42 proc. visų žuvusiųjų keliuose.

Susisiekimo ministerijos nuomone, viena iš svarbių tokios situacijos priežasčių yra nesaugi, pernelyg lėtai rekonstruojama pėstiesiems skirta infrastruktūra gyvenviečių teritorijose.

Anot jos, didelė dalis pėsčiųjų perėjų yra neapšviestos, be iškilių saugos salelių ir greičio mažinimo priemonių, didžiuosiuose miestuose kai kurios perėjos tęsiasi per keturias ir daugiau eismo juostų ir yra įrengtos ten, kur leidžiamas didelis važiavimo greitis, blogas perėjos matomumas.

Vilnius, rugpjūčio 1 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode