Mokslo ir žinių dieną – žingsnis rezultatų link

  

Dažno moksleivio vasara pasibaigia Rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną. Lietuvos švietimo įstaigose šiemet ji kitokia – po ilgai trukusių svarstymų apie reformas galiausiai žengtas itin didelis žingsnis susigretinimo su kitomis, anot Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, švietimo madas diktuojančiomis šalimis geresnių rezultatų  link. Kaip visa tai priims jaunoji visuomenė?

Naujovės

Nuo rugsėjo 1 d. visos mokyklos įgyvendins patyčių ir smurto ar kitą pasirinktą prevencinę programą, valstybės lėšomis mokyklose bus finansuojama 14 prevencinių programų. Joms įgyvendinti, pedagogams mokyti skiriamas papildomas finansavimas, visi 1–10 klasių mokiniai lietuvių kalbos mokysis pagal naujas programas, skirtas ir lietuviškoms, ir mokykloms tautinių mažumų kalbomis, 10-yje mokyklų pradinukai pradės mokytis informatikos – tai bandomasis projektas. Nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. informatikos programa bus išbandoma daugiau pradinių mokyklų, neberibojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius. Mokykla pati galės spręsti, kiek jos reikia ir galės kūrybiškai organizuoti ugdymą ir netradicinėje aplinkoje. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti mokykla turės skirti ne mažiau kaip 30–40 proc. dalykui skirtų pamokų per mokslo metus, pirmą kartą oficialiai įskaitoma socialinė – pilietinė mokinių veikla: ji įtraukiama į pagrindinio ugdymo baigimo pažymėjimą. Daugėja ir šiai veiklai skiriamo laiko: nuo 5 iki 10 val., bet mokykla gali organizuoti ir daugiau.

Šiais mokslo metais abiturientai jau galės rinktis brandos darbą. Jis neprivalomas, prilyginamas mokykliniam brandos egzaminui, tačiau negali būti privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino atitikmuo. Jei vaikas turi mokymosi sunkumų, taip pat, jei atvykęs ar grįžęs iš užsienio, jam turi būti suteikta pagalba – ne tik per pamokas, bet ir konsultacijų metu, kurioms skiriamos papildomos 3 val. Mokiniams, kurie neturi tinkamų sąlygų paruošti namų darbų namuose, turi būti sudaromos sąlygos tai padaryti mokykloje, taip pat šiemet daugiau kaip 700 šalies mokyklų pasieks naujos gamtos ir technologinių mokslų mokymosi priemonės 1–8 klasių mokiniams.

Atlikti praktiškai

Žinoma, be šių naujovių, mokiniams galvos skausmą kelia 10 dienų ilgesni mokslo metai. Pasak švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, blogiausias sprendimas būtų nueiti paprasčiausiu keliu – tiesiog sėdėti mokyklos suole 10 dienų ilgiau: „Tai gali būti projektinės savaitės, apibendrinančios kažką, ką mes klasės suole turėjome, kad pamatytume, kiek vaikai sugeba atpažinti ir pritaikyti turinį, kurio buvo mokoma elementariuoju būdu“.

„Jau ne kartą žadama“

„Mokykloms nuo rugsėjo 1-osios siūloma 14 prevencinių programų. Teigiama, kad jų įgyvendinimui skiriamas papildomas finansavimas. Laikas parodys ar jis pasieks mokyklas. Jau ne kartą yra žadama o.... Siūloma ir kaupiamojo vertinimo sistemos, 1–10 klasių moksleiviams lietuvių kalbos mokymas pagal naujas programas orientuotas į stipresnio raštingumo ugdymą. Taip pat parengta pasirenkamojo nacionalinio saugumo ir krašto gynybos programa, skirta vyresnių klasių moksleiviams. Kiekviena mokykla apsispręs, ar šią programą vykdys. Nuo rugsėjo 1-osios neribojamas pažintinei veiklai skiriamų dienų skaičius ir t.t.“, – apie pakeitimus „Būdui žemaičių“kalbėjo Mažeikių rajono savivaldybės mero pavaduotoja, pedagogė Sigutė Bernotienė.

Ar mokytojai pasiruošę?

S. Bernotienės teigimu, naujovių ministerija paruošė, bet vėl viskas yra mokytojo atsakomybei, jo gebėjimams, visi tėvai ir vaikai laukia gerų rezultatų, svajoja, kad mokykla, mokytojai kaip stebukladariai viską padarys. Tačiau ar mokytojai yra emociškai pasiruošę iššūkiams? Laikas parodys, ar siūlomos naujovės yra pačios reikalingiausios, kad moksleivių rezultatai būtų aukštesnio lygio.“

Paklausta apie naujoves ir reakciją į jas, Mažeikių Merkelio Račkausko anglų kalbos mokytoja Ramutė Čepauskaitė nepabijojo išsakyti savo nuomonę: „Baisesnių sprendimų, kokius dabar priėmė Švietimo ministrė, nesu mačiusi. Už 30 val. darbo savo privačioje mokykloje gaunu tiek, kiek valstybinėje mokykloje už 60 val. Atostogų laikas mokiniams žiema suskaidytas į dvi dalis. Kai šį pakeitimą perskaičiau, gavau šoką. Šiuo metu turiu moksleivių, turinčių iš anglų kalbos pamokų aukštus įvertinimus, kol gali, jie „kelia sparnus“ į Jungtinę Karalystę. Jų sprendimui pritariu. Mes, jų mokytojai, sugriovėm sau gyvenimą, tegu jie gyvena kitaip. Apkrauti yra mokytojai. Jiems už mokinių darbų taisymą moka grašius. Mokslo metų ilginimas išsekins tiek mokinius, tiek mokytojus. Tvankus oras, kondicionierių klasėse nebuvimas tik sunkins padėtį: bus sunku valdyti jau net gegužės mėnesį nebenorinčius dirbt mokinius.“

Džiaugiasi rezultatais

„Amžinai nepailstantis laikas praeitin nusiveda dar vieną vasarą. Rugsėjo 1-osios skambutis praneša, kad prasideda nauji mokslo metai. Tai metas mokytis, pažinti save. Mąstymo ir tobulėjimo laikas. Nepamenu, kad prieš kiekvienų mokslo metų pradžią nebūtų keliama pedagogui naujų iššūkių, rekomendacijų, kaip reikia dirbti, mokyti vaikus. Kiekvieni nauji mokslo metai – tai jaudulys, atsakomybė, darbas“, – „Būdui žemaičių“ sakė S. Bernotienė.

Pasak vicemerės, nelengva eiti į mokyklas, kai visa visuomenė yra nuteikiama, kad pedagogai pastaruoju metu dirba blogai, vaikai ruošiami neprofesionaliai, mokymosi lygis žemas. Praėję mokslo metai demonstruoja visai ką kitą. Dar nebuvo tokių aukštų brandos egzaminų rezultatų, kai 32 gimnazistai buvo įvertinti aukščiausiu balu: „Antrą kartą Mažeikių istorijoje vienas abiturientas iš visų penkių valstybinių brandos egzaminų  gavo visus šimtukus. Didžiuojuosi rajono pedagogais, linkiu jiems išlikti stipriems, nesugniuždytiems“.

Mažeikiuose pakitimai – kasmet

Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus „Būdui žemaičių“ teigė, kad Mažeikių  rajono švietimo įstaigose naujovės bus kasmetinės: „Naujovės, kurios laukia švietimo sistemos ir konkrečiai mūsų įstaigų nuo šių metų rugsėjo 1 d. yra kasmetinės, o ne kardinalios. Niekas iš esmės nesikeis. Šiai dienai yra daugiau garsių kalbų, nei bus realių darbų. Sunku numatyti, kaip ugdymo kokybę padės pagerinti prailginti mokslo metai. Naujiems įvedamiems dalykams (prevencinių programų įgyvendinimui) nepasiruošta. Nėra paruoštų mokytojų, o tam reikalingas laikas ir lėšos. Įgyvendinsime visas naujoves niekur nesiblaškydami pagal galimybes.“

Mažai laiko

Pakalbintas Mažeikių Gabijos gimnazijos moksleivis Airidas Šetkus  nepritaria mokslo metų ilginimui, pasak jo, tai yra per mažas laiko tarpas išmokti kažko naujo: „Mano manymu, 10 dienų mokslo metų prailginimas yra bevertis, nes tai yra per mažas laiko tarpas išmokti kažko naujo bei pagerinti mokymosi rezultatus, be to, prailginus mokslo metus 10 dienų, kiekvienas mokytojas turėtų pakeisti mokymosi planą, o tai yra papildomas darbas jiems.“

Padidės pamokų nelankymo skaičius

Šiais laikais gan populiarus būdas išvengti nenorimų pamokų – pabėgimas iš jų. Tad, ar padidinus užimtumą, tai vis dar išliks populiaru? Anot A. Šetkaus, ne. „Didesnis mokinių užimtumas padės pasiekti geresnių rezultatų, bet kartais per didelis darbo krūvis gali atnešti ir neigiamų rezultatų, be to, padidinus mokinių užimtumą, padidės pamokų nelankymo skaičius. Mano manymu, Lietuvos mokyklose reiktų padidinti griežtumą dėl pamokų nelankymo“, – atviravo gimnazistas.

„Ministerija persistengė“

Pakalbinta Gabijos gimnazijos dešimtokė Sandra Aniužytė paatviravo: „Aš manau, jog su kai kuriomis naujovėmis Švietimo ministerija truputį persistengė. Pavyzdžiui, mokslo metų ilginimas. Manau, kad nebus jokios naudos iš to, jog visi mokysis dviem savaitėmis ilgiau, nes ir taip mokslo metų pabaigoje vaikai nemėgsta sėdėti mokykloje, juk lauke jau būna šiokie tokie karščiai, ir mokiniai mieliau sėdėtų lauke. Na, o tai, jog ministerija nori mažinti patyčias, tai tikrai būtų naudinga, nes juk dauguma vaikų patiria patyčias, ir tai baigiasi tikrai ne viena savižudybe.“

Pagalba sunkiau besimokantiems

Jau ir iki šios Rugsėjo 1-osios mokyklose pradėjo atsirasti konsultacinės valandos – mokytojų skiriamas laikas sunkiai besimokantiems, kažko nesuprantantiems, daug pamokų praleidusiems, mokiniams. Prie šių metų pataisų prisidėjo konsultacinis laikas, kuriam skiriamos 3 valandos. Anot gabijiečio A. Šetkaus, mokytojams padidėja krūvis, tačiau tai pagerintų mokymosi rezultatus: „Manau, tikrai atsiras norinčių atlikti namų darbus su mokytojo pagalba, bet tokiu atveju mokytojams padidėja krūvis, kurio tikrai nei vienas mokytojas nenori, tokia sąlyga pagerintų mokymosi rezultatus, bet tai nebūtų labai efektyvu.“

Priklauso nuo suvokimo

Apie šiemet įsigaliosiančias naujoves noriai kalbėjo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazistė Deimantė Rusteikaitė: „Naujas įstatymo pakeitimas, skelbiantis, jog mokslo metai pailgės dešimčia dienų, moksleivius varo į neviltį. Mano nuomone, tos 10 dienų nieko nepakeis. Moksleiviai, kurie sistemingai nesimokys per mokslo metus, neturės visiškai jokios motyvacijos ir noro sėdėti mokykloje papildomai dar dešimt dienų. Žinoma, tai priklauso ir nuo moksleivio suvokimo. Jeigu moksleivis į mokyklą eina ne mokytis, o tiesiog „prastumti laiką“ tai čia jau kita kalba. Mokytojai taip pat kalba, jog, jei nebus numatyta konkretaus plano, šios papildomos dienos tiesiog bus bevertės. Aš visiškai pritariu jiems ir nesuprantu, kodėl Švietimo ministerija pradeda pertvarkas nuo mokslo metų ilginimo. Jau seniai yra kalbama apie mokslo kokybės gerinimą, bet kokybė nepagerės didinant pamokų skaičių.“

Realybė gali būti kitokia

Anot D. Rusteikaitės, numatomos papildomos nacionalinio saugumo, krašto gynybos ir kitos pamokos gali būti pridėtos prie istorijos ar informatikos kaip eilinė pamoka, kitaip tariant – kad neužimtų papildomo laiko, šalia ir taip netrumpo mokytojų pasiruošimo pamokai. „Yra skelbiama, jog pamažu bus pradėtos keisti mokymosi programos, bet prie jų prisidės dar papildomos nacionalinio saugumo ir krašto gynybos dalyko programa vyresnių klasių mokiniams ir bus stiprinamas medijų ir informacinis raštingumo ugdymas. Nieko neturiu prieš šias papildomas pamokas, bet ar tik šios pamokos netaps formalumu mokyklos programoje, kai veiklos plane bus įvesta ši programa, bet realybėje ji bus tiesiog pridėta prie istorijos ar informacinių technologijų pamokos, kaip paprasta eilinė pamoka ir niekas nedėstys jos taip, kaip yra numatyta“, – „Būdui žemaičių“ atviravo Deimantė.

Ko nori moksleiviai?

Jaunuoliai, paklausti, kas juos džiugina mokykloje, susimąsto. Tai normalu, juk ne kasdien pamatysi mokinį, su šypsena besikeliantį anksti ir einantį į mokyklą. Visgi, mokyklos bent dalele pasiilgsta dažnas. „Mokykloje mane džiugina pati bendruomenė, draugiški žmonės. Šiais metais, kaip ir visada, tikiuosi geresnių rezultatų, nei praeitais metais“, – džiaugėsi A. Šetkus.

Pasiklausius jauno žmogaus nusivylimo švietimu, mokykla, pedagogais, iškyla klausimas, ko iš tikrųjų mokykloje nori moksleivis ir ar į tai atsižvelgiama? Pasak D. Rusteikaitės, šiais laikais jaunas žmogus nori daugiau kūrybiškumo, naujovių, aktualių pokalbių, galinčių sudominti praktinių užsiėmimų: „Galbūt būtų galima atsižvelgti į tai, ko iš tiesų moksleiviai nori? Ne, aš nekalbu apie tai, „kad nebūtų pamokų ir jokių namų darbų“, ne. Moksleiviai nori kūrybiškumo, naujovių, pokalbių apie gyvenimą ir viską išbandyti praktiškai. Visus metus mokomės istorijos, bet atėjus vasarai pamirštame Mindaugo karūnavimo dieną ir Baltijos kelią. Mokomės biologijos, bet neatskiriame lapės nuo kiaunės. Mokomės geografijos ir per ekskursijas vykstame į Vilnių, bet nesame daugelis buvę net Daubarių piliakalnyje. Kam mes iš tiesų esame ruošiami: egzaminui ar gyvenimui? Ekspermentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti nuo šių mokslo metų, mokyklos turės skirti trečdalį pamokoms skirto laiko. Norėtųsi tikėti, jog taip ir bus, taip pat, kad bus atsižvelgta ne tik į mokyklos vadovybės nuomonę, bet ir pačių mokytojų, mokinių norą“.

 Ernesta ŠNEIDERAITYTĖ

Česlovo Čyžo nuotrauka

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode