S.Skvernelis: pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitąmet - beveik 0,5 mlrd. eurų

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui kitų metų biudžete siūloma papildomai beveik 0,5 mlrd. eurų, o bendra suma tam viršys 4 mlrd. eurų. Finansų ministras Vilius Šapoka sako, jog siūlomi mokesčių pakeitimai leis padidinti pajamas mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

„Kitais metais pensijoms, vaikams ir skurdo mažinimui Lietuvoje planuojama papildoma 483 mln. eurų injekcija, o bendra šiam tikslui skirta suma viršys 4 mlrd. eurų. Tokių sumų nei viena Vyriausybė papildomai tokioms reikmėms neskyrė“, - penktadienį pristatydamas Vyriausybės siūlomas mokestines permainas, spaudos konferencijoje kalbėjo S.Skvernelis.

Anot jo, 252 mln. eurų papildomų lėšų numatoma pensijoms, 193 mln. eurų – vaikams ir mažai uždirbančioms šeimoms, 38 mln. eurų – kitai paramai.

„Siūlomi pokyčiai susiję su pagrindiniais Vyriausybės tikslais - skurdo mažinimas Lietuvoje, mažiausias pajamas uždirbančių žmonių pajamų didinimas, mokestinės naštos, krentančios mažiausias pajamas gaunančių žmonių, mažinimas. Taip pat inovatyvaus verslo skatinimas, sąlygų investicijų pritraukimui sudarymas, gerai apmokamų darbo vietų kūrimas“, - kalbėjo premjeras.

S.Skvernelis tikino, jog 2018 metais nebus įvesta jokių naujų mokesčių: „Pagrindinis tikslas yra susitvarkyti su esama mokestine tvarka, esamomis lengvatomis, pasiekti daugiau socialiai teisingo apmokestinimo“.

V. Šapoka teigė, kad siūlomi mokesčių pakeitimai leis padidinti pajamas mažiausiai uždirbantiems žmonėms.

„Mokestinės tvarkos pakeitimais siekiame sumažinti skurdą ir nelygybę, suteikti paramą šeimoms, supaprastinti mokestinę sistemą, padaryti ją labiau patrauklia, skatinančią verslumą. Siekiame sukurti aplinką, kad ji skatintų didesnes investicijas ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. (...) Numatomas rekordinis beveik 0,5 mlrd. eurų - tikrai didelis postūmis žmonėms, kurie uždirba nedaug“, - spaudos konferencijoje kalbėjo finansų ministras.

„Ši pertvarka rūpinasi tais, kurie uždirba mažiausiai, skurdui. Turime nemažą visuomenės dalį, kuri skursta dirbdama, tai bus rimta paskata mažinti jų skurdą. Šiuo metu egzistuojanti parama vaikui ir šeimai pasiekdavo nedidelę dalį šeimų, ypač tų, kurie turi mažą darbo užmokestį. Ši universali išmoka užtikrins, kad visi vaikai gautų paramą ir būtų užkirstas kelias skurdo spąstams“, - penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Siekiant sumažinti mažiausiai uždirbančiųjų apmokestinimą, Vyriausybė siūlo NPD padidinti iki minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio - tai yra nuo 310 iki 380 eurų. Dabar taikomo papildomo 200 eurų NPD už vaikus siūloma atsisakyti, jį keičiant tiesiogiai mokamomis išmokomis už vaikus - už pirmą ir antrą vaiką būtų mokama po 30 eurų per mėnesį, o už trečią ir daugiau vaikų - po 75 eurus.

Vyriausybė taip pat siūlo taikyti neapmokestinamųjų pajamų dydį ir „Sodros“ įmokoms - 100 eurų, uždirbantiems iki 380 eurų (MMA), ir proporcingai mažesnį dydį, uždirbantiems iki 480 eurų gyventojams. Taip pat ketinama nustatyti MMA dydžio „grindis“ darbdavio mokamoms „Sodros“ įmokoms - tikimasi, kad tai mažintų šešėlį ir didintų socialines garantijas.

Finansų ministerijos skaičiavimais, siūlomi pakeitimai minimalią algą uždirbančių ir vaikų neauginančių žmonių pajamas padidintų 20 eurų, o gaunančių vidutinį darbo užmokestį - 11 eurų per mėnesį. Vieną vaiką auginančios šeimos, kurioje abu tėvai uždirba MMA, mėnesio pajamos didėtų 48 eurais, 2 vaikus - 78 eurais, 3 vaikus - 108 eurais. Jei vaikus auginantys sutuoktiniai gauna vidutinį darbo užmokestį, jų pajamos didėtų 21 euru, nepriklausomai nuo vaikų skaičiaus.

Vyriausybė siūlo, kad individualios veiklos apmokestinimas priklausytų nuo metinio pelno, o ne veiklos rūšies. Pelnas, neviršijantis 10 tūkst. eurų per metus, būtų apmokestinamas 5 proc. GPM tarifu. Didėjant pelnui, didėtų ir mokestis - tarkime, pelnui pasiekus 30 tūkst. eurų, mokestis būtų 15 procentų.

Siūloma naikinti verslo liudijimus statybos ir automobilių remonto paslaugoms, skatinant jų teikėjus pereiti prie mokesčio mokėjimo nuo realaus pelno, taip sumažinant šešėlinės ekonomikos dalį.

Žemės ūkio apmokestinimą ketinama suvienodinti su kitais sektoriais, todėl būtų atsisakyta dabartinių išskirtinių pelno ir GPM tarifų. Vyriausybė taip pat ketina siaurinti akcizų lengvatą žemdirbių degalams - akcizą ketinama padidinti nuo 21 euro iki 56 eurų už 1 tūkst. litrų. Dėl to litras žymėto dyzelino pabrangų apie 4 centais.

Vyriausybė siūlo atsisakyti lengvatinio 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) viešbučiams. Akcizą dyzelinui ketinama didinti nuo 330,17 iki 347 eurų už 1 tūkst. litrų - tai litro kainą padidintų maždaug 2 centais.

Mokesčių sistemos pakeitimus Seimas turėtų svarstyti rudens sesijoje. Dėl jų turėtų būti balsuojama kartu su 2018 metų biudžeto projektu, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2018-ųjų pradžios.

Autorius: Mindaugas Samkus

Vilnius, birželio 2 d. (BNS).

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode