Šiuo metu Vyriausybėje ir Seime svarstomų Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų studiją atlikę mokslininkai teigia, kad siūlomi pakeitimai gali sumažinti bendrą alkoholio vartojimą, bet kartu dėl jų didės užsienyje įsigyto ir nelegalaus alkoholio vartojimas.
„Matome, kad pritaikius absoliučiai visas priemones, kurios dabar yra svarstomos, ne tik tas, kurioms pritarta, būtų galima sumažinti bendrą alkoholio vartojimą beveik penktadaliu. (...) Pagal scenarijų, kuriam pritarė Vyriausybė - prekybos valandų ribojimas ir reklamos draudimas - šiuo atveju mūsų modelis duoda maždaug 7 proc. bendro alkoholio vartojimo mažėjimą“, - trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo studiją atlikusios viešosios įstaigos ESTEP valdybos pirmininkas Klaudijus Maniokas.
Anot jo, modelis taip pat rodo ir keletą neigiamų efektų.
„Pavyzdžiui, visiško ribojimo atveju legalaus alkoholio vartojimas sumažėtų 29 proc., bet neapskaityto, legaliai įvežto alkoholio vartojimas padidėtų 120 proc., o nelegalaus alkoholio - 30 procentų. Alaus vartojimas sumažėtų maždaug dvigubai, vyno - maždaug trečdaliu. Be to, radikaliausiu atveju alaus įvežimas iš kitų šalių padidėtų keturis kartus. Modelis rodo, kad kontroliuojant įmanoma sumažinti alkoholio vartojimą, ypač legalaus alkoholio suvartojimą, tačiau yra aiškios dvi neigiamos pasekmės - neapskaityto ir nelelagaus alkoholio vartojimo augimas ir tai, kad stiprūs gėrimai išstumtų silpnuosius“, - kalbėjo K.Maniokas.
Jo teigimu, priimant naujas alkoholio ribojimo priemones Vyriausybei derėtų išsamiai įvertinti galimą jų poveikį.
„Radikalus akcizų kėlimas turi labai daug neigiamų poveikių, reikėtų galvoti apie nuosaikesnį akcizų kelimą. Taip pat būtina vertinti priemonių poveikį skirtingoms visuomenės grupėms, pavyzdžiui jaunimui ir alkoholizmu sergantiems žmonėms. Reikia vertinti poveikį miesto ir regiono gyventojams, nes ten yra skirtingi vartojimo įpročiai. Taikli alkoholio kontrolės politika turėtų modeliuoti ne legalaus alkoholio vartojimo pokytį, kaip dabar daro Vyriausybė, bet iš to kylančią žalą, įskaitant ir neapskaityto alkoholio kiekius“, - aiškino K.Maniokas.
Mokslinę studiją Lietuvos prekybos įmonių asociacijos užsakymu atliko viešosios įstaigos ESTEP konsultantai.
Vyriausybė posėdyje trečiadienį dar kartą diskutuos dėl Seime svarstomų pataisų, kurios labiau ribotų galimybes įsigyti alkoholį ir jį reklamuoti. Vyriausybės išvadą keliems Seime svarstomiems įstatymų paketams rengusi Sveikatos apsaugos ministerija yra pasiūliusi pritarti iniciatyvai, kad alkoholį būtų galima pirkti tik sulaukus 20 metų (dabar jo galima įsigyti juo 18 metų).
Išvadą praėjusią savaitę pasitarime svarstęs ministrų kabinetas preliminariai tam pritarė, kaip ir siūlymui, kad alkoholiu nuo pirmadienio iki šeštadienio būtų leidžiama prekiauti nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – iki 15 valandos (dabar parduotuvėse alkoholio galima įsigyti nuo 8 iki 22 valandos visą savaitę).
Be kita ko, Vyriausybė prieš savaitę preliminariai pritarė ir visiškam alkoholio reklamos draudimui.
Šiuo metu Seimui yra pateikti du įstatymų paketai – jie numato steigti specializuotas alkoholio prekybos parduotuves, vėlinti amžių, nuo kurio galima pradėti vartoti svaigalus, ir ankstinti laiką, kada draudžiama parduoti alkoholį. Savivaldybių taryboms būtų suteikta teisė nustatyti vietas ar teritorijas, kur būtų draudžiama prekiauti alkoholiu. Projektuose numatytas ir alkoholio reklamos draudimas.
Autorius: Mindaugas Samkus
Vilnius, balandžio 12 d. (BNS).
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
